Vertybės ir žmonijos ateitis

Gyvename radikalios vertybių kaitos laikus. Be galo išsiplėtė žmonijos akiratis. Labai padidėjo žmonijos galimybės. Žmogus turi galimybę sunaikinti save (branduolinis, bakteriologinis, klimatinis ir kitoks ginklas), keisti Žemės klimatą. Technogeninė raida tiek paspartėjo, kad tapo įmanoma regimai keisti Žemės paviršių statant didžius miestus, gamyklas, transporto magistrales ir pan. Žmogus taip pat turi galimybę performuoti save, savo prigimtį. Esama galingo transhumanistinio judėjimo, siekiančio žmonių civilizaciją pakeisti robotų ir kitų techninių įrenginių civilizacija. Dar svarbiau tai, kad žmogus įgijo galimybę iš esmės keisti tradicinius (tūkstantmečiais gyvavusius) giminystės bei socialinius santykius. Tūkstantmečiais gyvavusi šeimos institucija bei įprastinis gyvybės perdavimo būdas – lytinis – tapo diskusijos objektu. Nemažoje dalyje Vakarų šalių įteisintos netradicinės orientacijos žmonių sąjungos, taip pat vadinamos šeimomis. Žinome, kad Žemėje dominuojančios ir jos vystymąsi iki šiol apsprendžiantis Vakarų visuomenės demografinis potencialas sparčiai mažėja: gimstamumas katastrofiškai sumažėjo. Ar tai natūrali žmonijos vystymosi tendencija? Koks Žemės ir žmonijos likimas? Ar dabartinė, Vakarų vertybėmis besivadovaujanti, civilizacija išliks? Jei ne, kas ją pakeis? Nevakarietiškos civilizacijos? Galų gale ar biologinė žmonių rūšis apskritai išliks? Gal ją pakeis robotų civilizacija? Tai jau ne retoriniai, o egzistenciniai, su netolima žmonijos ateitimi susiję klausimai. Visa tarptautinė, politinė, kultūrinė, mokslinė, religinė žmonijos veikla yra pažymėta šio klausimo svarstymu. Žmonija  atsidūrė krizėje – ekologinėje, demografinėje, ekonominėje, moralinėje. Pasižvalgykime po socialinius tinklus ir pamatysime  neįtikėtinai plačią atsakymų į šį egzistencinį iššūkį paletę. Visus juos galima padalinti į dvi grupes: vieni siūlo grįžimą į „gerus, senus laikus“, kai viešpatavo tradicinės vertybės, o kiti pasisako už radikalų ryšių su tradicine visuomene nutraukimą, formuojant absoliučiai naują žmogaus biologinę prigimtį, naujas tapatybes, galutinai suardant senąsias socialines ir nacionalines tapatybes, ir įsiliejant į naują globalią civilizaciją. Mūsų netenkina nė vienas iš šių atsakymų į egzistencinį iššūkį. Grįžimas prie senosios tradicinės visuomenės moralinių ir socialinių vertybių nebeįmanomas, nes iš esmės pasikeitė žmonijos pasaulėvaizdis. Žmonija jau atsiveria kosmoso mastams. Sugrįžimas prie žemiško, parapijinio mastelio problemų svarstymo reikštų bandymą užmauti suaugusiam žmogui vaikiškas kelnaites. Bandymas sustabdyti pažinimo evoliuciją turėtų tragiškas pasekmes. Tačiau neteisingas būtų ir radikalaus ryšių su tradicinę visuomene nutraukimo siekis. Neteisingas todėl, kad tai reikštų humanistinės, visuminės, holistinės, t.y. dvasinės perspektyvos praradimą ir žmonijos technizavimą, kitaip sakant jos kontrolę numatančią jos raidą. O tai reikštų vėlgi tą patį jos natūralios evoliucijos ribojimą ir vystymo raidos monopolizavimą nedidelės žmonių grupės rankose.  Tai būtų toks pat retrogradiškumas kaip ir pastangos dirbtinai išsaugoti tradicinės visuomenės parapijinį pasaulėvaizdį ir jį atitinkančias vertybes. Vietoj to žmonija turi pasiryžti savo nueito istorijos kelio refleksijai, savianalizei ir naujų, jos tolesnę evoliuciją garantuojančių, vertybių sukūrimui. Kol kas žmonija, įgijusi didžiules galias, elgiasi kaip vaikas, turintis savo rankose degtukus. Žmonija tikrai gali padegti savo bendrus namus. Tikėkimės, kad to neįvyks. Tačiau tam žmonija turi įsisąmoninti ne tik savo teises, bet ir pareigas visuomenei.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

GLUOSNIS2017-02-16 18:48

Sveikinimai su Vasario 16-tąja.
Sėkmės ir gero vakaro .

Rašyti komentarą

Tavo komentaras