Juozas Baltušis ir tautos atgimimas

Tautinio atgimimo laikotarpio Lietuvos istorija slepia daug paslapčių. Štai kad ir itin populiaraus rašytojo Juozo Baltušio pozicija  - viešai jis ne kartą atsiribojo ir nuo Sąjūdžio, ir nuo Lietuvos nepriklausomybės siekių. Neįsigilinus į reikalo esmę būtų galima nesunkiai “paaiškinti” J.Baltušio poziciją. Daug nuoskaudų “buržuazinei” Lietuvai jaučiantis, 1940 m. okupaciją pasveikinęs, 1941 m. iš Lietuvos į SSRS gilumą pasitraukęs ir į Raudonąją armiją įstojęs žmogus, o pokaryje aktyviai dalyvavęs sovietinės Lietuvos visuomniniame ir kultūriniame gyvenime žmogus turbūt ir negalėjo būti kitoks.  Deja, realybė gerokai sudėtingesnė. Praėjusių metų pabaigoje “Metų” žurnale pradėtos publikuoti J. Baltušio dienoraščio ištraukos. Jos įneša daug naujos šviesos į Baltušio laikyseną sovietų valdžios atžvilgiu. Sprendžiant iš dienoraščio eilučių J. Baltušis išgyveno didžiulę pasaulėžiūrinę evoliuciją. Praeityje buvęs entuziastingu komunizmo ir sovietų valdžios simpatiku J Baltušis 8 - dešimtmečio antroje pusėje ir 9 - ame dešimtmetyje jau kategoriškai pasmerkė Staliną už jo kraugeriškus darbus. J. Baltušis taip pat griežtai smerkė Lietuvoje vykdytą rusifikaciją, o Lietuva jam buvo sovietų, Rusijos kolonija, užimta šalis. Apskritai dienraštis atskleidžia visai kitą J. Baltušio veidą. Tai nebuvo naivus “liaudies” rašytojas, piemenėlių skurdžios buities aprašinėtojas. Atvirkščiai, jis buvo labai pastabus, dėmesingas sovietinės Lietuvos gyvenimo detalėms. Tad juo labiau kyla klausimas: kodėl gi J. Baltušis taip neigiamai vertino lietuvių tautos judėjimą nepriklausomybės link atgimimo laikais? Tiesa, sprendžiant iš istoriko M. Tamošaičio tyrimų, ne taip jau neigiamai: privačiai jis ne kartą buvo išsakęs savo pritarimą nepriklausmybės siekiais. Žinoma, tai nepasiekė viešumos ir todėl nepakeitė neigiamos visuomenės daugumos požiūrio į rašytoją. Vis dėl to, J. Baltušio skepticizmas akivaizdus. Kodėl? Kas tai: menininkams kartais nesvetimas nelogiškumas? emocinis nepastovumas, o gal, neduok Dieve, senatvinis maarazmas ar gal net kokia šizofrenija, anot vieno Lietuvos istoriko? Galima, žinoma, daug ką įtarti. Bet grįžkime prie faktų. M. Tamošaičio straipsnyje minima, kad J. Baltušis netikėjo lietuvių tauto vieningumu ir galimybės išsivaduoti, atsiskirti nuo SSRS. Jis yra sakęs: negi KGB mus taip lengvai paleis? Šios eilutės neleidžia kalbėti apie emocinį Baltušio nesubalansuotumą ar juo labiau kokią psichinę ligą. Greičiau čia galia įžvelgti J. Baltušio pesimizmą. Bet vien to neužtenka. Galima būtų pasvarstyti: o gal J. Baltušio,  kurio ištikimybė lietuviškai kalbančiai, “liaudiškai” lietuvių tautai gerai žinoma, laikyseną atgimimo procesų atžvilgiu įtakojo įtarimas ar nuojauta, kad Lietuvos įsijungimas į globalines struktūras gerokai pakeis lietuvių tautą, kad ji bus kitokia, nei jam įprasta? Gal jis kalbėjosi su gerai informuotais asmenimis, kurie jį atitinkamai “apšvietė”? Bet kuriuo atveju dienoraštis liudija, kad J. Baltušis domėjosi politika, turėjo savo nuomonę apie to meto politinius procesus Sovietų Sąjungoje, Varšuvos pakto šalyse ir Vakaruose.

Patiko (1)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras