Įrašų RSS
Komentarų RSS

Archyvas 2017-02

Mes galime nubrėžti kelias katalikybės trajektorijas šiandieninėje Lietuvoje: liberalioji katalikybė, tradicinė katalikybė ir tautinė katalikybė. Pastarosios dvi šiandieninėje Lietuvoje glaudžiai susijusios. Tradicinė katalikybė – tai senoji tridentinė katalikybė, netrikdomai gyvavusi iki Vatikano II Susirinkimo – ekskliuzyvi ir netolerantiška. Organizaciniu požiūriu ji negausi, tačiau jos įtaka pastaruoju metu auga, didėjant katalikų visuomenės poliarizacijai. Tautinė katalikybė atstovaujama [...]

Skaityti toliau »

Jeigu mes sutinkame, kad ekskliuzyvizmu (išganymas galimas tik būnant Katalikų Bažnyčios nariu) ir dualistine būties samprata (gamta - antgamtis, dvasia - materija) pagrįstas krikščionybės modusas neapsprendžia jos esmės, tokiu atveju reikia pabandyti išsiaiškinti kur glūdi jos savitumas. Tarp “šio pasaulio” ir “ano pasaulio” nesant griežtos ribos (nebūties sferos), neišvengiamai tenka vadovautis vadinamuoju panteistiniu pasaulėvaizdžiu. Krikščionims [...]

Skaityti toliau »

Visada žinojau, kad Jungas - gnostikas ir mistikas, bet dabar, turint savo rankose jo knygą “Raudoniji knyga”, tai akivaizdu. Leidykla “Margi raštai” padovanojo lietuvių tautai didžiulį lobį. Tik 2002 m. Jungo palikuonių  bendrija pagaliau sutiko su šios knygos išleidimu. Pirmą kartą ji buvo išleista 2009 m. vokiečių kalba. Nuo tada ji  išleista ir daugybe kitų [...]

Skaityti toliau »

Kaip žinome, sovietmečiu intensyviai diegtas ateizmas, materialistinė pasaulėžiūra, o katalikų tikėjimas persekiotas. Vis dėl to, ateizmo diegimo vaisiai nebuvo gausūs: sąmoningai save ateistais (netikinčiais) laikančių galėjo būti apie 20 procentų Lietuvos gyventojų.  Dar apie 30 procentų laikė save katalikais. Kiti buvo neapsisprendę arba svyruojantys tarp tikėjimo ir netikėjimo (ateizmo). Tokia buvo pasaulėžiūrinė Lietuvos gyventojų orientacija  [...]

Skaityti toliau »

Retrospektyviai mesdami žvilgsnį atgal, mes matome, kad katalikybė istorijos bėgyje labai pasikeitė. Vienokia ji buvo iki Vatikano II Susirinkimo ir gerokai kitokia po jo.  Pasikeitė visų pirma požiūris į kitas religijas bei dvasinius mokymus. Jie nebevertinami taip  kategoriškai negatyviai kaip iki tol. Iki Vatikano II Susirinkimo katalikybė laikyta vienintele išganymą teikiančia religija: “extra ecclesiam nulla [...]

Skaityti toliau »

Kai mes kalbame apie dabarties reiškinius, mes turime galvoje tam tikrus vertinimo kriterijus. Už šių kriterijų slypi tam tikri lūkesčiai, siekiai, raidos tendencijos. Vadinasi mes turime žinoti,  kas naudinga žmogui, žmonijai, atskirai jos grupei. Šiuo atveju kalbėsime apie žmoniją. Pasakyti, kas naudinga būtų žmonijai, žmogui, galima būtų tik įvertinant didžiulį kiekį žmonijos nueito istorinio kelią [...]

Skaityti toliau »

Krikščionybės priėmimas reiškia atsivėrimą Dievui, kuris pagal apibrėžimą yra absoliutas, vadinasi neturintis ribų. Tačiau, kita vertus, krikščionybė apibrėžia Dievą, vadinasi suteikia Jam ribas. Dievas apibrėžiamas šventuosiuose tekstuose - Šv. Rašte, Katalikų Bažnyčios magisteriumo pateikiamais teiginiais  - dogmomis. Tai, kas apibrėžta, jau nebėra Absoliutas, bet tampa Absoliuto priėmimo būdu, forma. Absoliutas taip kanalizuojamas. Tai ir neišvengiama, [...]

Skaityti toliau »

Pirmasis pasaulinis karas. Lietuva okupuota Vokietijos kariuomenės. Įvestas griežtas okupacinis režimas. Lietuva tapo žemės ūkio produktų, miško medžiagos ir kitokių resursų tiekėja kariaujančiai Vokietijai. Vis dėl to Vokietijos politikai rūpinosi ir pokariniu užkariautų teritorijų statusu. Taip pat ir Lietuvos. Tiek centrinė Vokietijos valdžia, tiek ir vietinė okupacinė administracija suvokia, kad be vietinių gyventojų pritarimo nepavyks [...]

Skaityti toliau »

Prancūzų paleontologas, teologas, filosofas ir kunigas Pierre Teilhardas de Chardinas laikytinas naujųjų laikų pranašu. Savo intelektualiniu svoriu jis prilygsta tokiems minties gigantams kaip Augustinas  bei Tomas Akvinietis. Teilhardas pabandė suderinti Bažnyčios mokymą su moderniųjų laikų mąstymu. Būtent pasaulėvaizdžio kaita labiausiai ir apsprendė permainas pasaulyje. Iki XX a. Bažnyčia vadovavosi statiško, nekintančio, amžinai Dievo kūrimo aktu [...]

Skaityti toliau »

Ką tik atšventėme Vasario 16 – ąją. Tai gera proga pamąstyti apie  tautiškumą, lietuvių tautą ir jos ateitį. Kas yra tauta (etnosas)? Tai žmonių bendrija, kuri turi savo kalbą, papročius, istoriją, mąstymą, kartais religiją, savitus rasinius bruožus, taip pat savo teritoriją, o svarbiausia – savimonę. Ne visi šie požymiai būtini, kad viena ar kita žmonių [...]

Skaityti toliau »

Naujesni įrašai »